- palydis
- 3 pãlydis sm. (1)
◊ tõ [pãčio] pãlydžio tuojau pat, nepadarius pertrūkio: Kad tõ pãlydžio dar kas sėstųs už stalo, tai ir mažiukė vėl valgyt Lp. Imk tõ pãčio pãlydžio ir padaryk! Lp. To palydžio jau visa nedėlia nustęsė, kap jis karaliaus dvare svečiavosi LTR(Al).víeno pãlydžio nepaliaujamai, be paliovos: Net akys [vaikui] iššuto: verkė ir verkė víeno pãlydžio, nenustoj[o] Lp.
Dictionary of the Lithuanian Language.